Kam maišyti šokoladą su burokėliais? Nes žiauriai smalsu, kas gausis! Raudonas, apvalutis Lietuvos žemelėj užaugęs kaimietis ir šokoladinė Pupa iš tolimo krašto. Bais smalsu, kas gali gautis jiems susijungus, tuo labiau šiam reikale visai nebūčiau pionierė, nes derinys kitų kepėjų jau senokai išbandytas, nufotografuotas, aprašytas ir pagirtas.
“Kur tie burokėliai? Čia nesimato jokio burokėlio. Ir paragavus nesijaučia. Gal čia jų labai mažai?” – klausinėjo ragautojai, tie kurie iš anksto žinojo, kad su burokėliais. Kurie nežinojo, net neįtarė, nes burokėlis puikiai užsimaskavo.
Buvau susiradusi daug receptų, kurie mažai skyrėsi produktų sudėtimi, šiek tiek skyrėsi jų proporcijomis, o didžiausi skirtumai buvo – ar burokėlis prieš tai virtas, ar ne. Galima ir vienaip, ir kitaip, aš dariau su nevirtu.
Taigi jau esu kepusi pyragus – keksus su burokėliu, morkomis, moliūgu ir cukinija. Su bulvėmis, pupelėmis, kopūstais dar ne. Įdarai nesiskaito, nes jei skaitytuosi, tai ir svogūnų pyragas galėtų būti priskaičiuotas. Bet mes dabar ne apie tai.
Šokoladinis burokėlių pyragas (keksas)
- 0,5 burokėlio
- 2 kiaušiniai
- 200 g šokolado
- 70 ml saulėgražų aliejaus be kvapo
- 5 šaukštai cukraus
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- 2 šaukštai kakavos
- 5 šaukštai miltų
- druskos
Įjungti orkaitę, nustačius 180C – lai pradeda šilti, nes tešla pasidaro greit. Šokoladą sulaužyti gabaliukais, sudėti į metalinį dubenėlį, kurį uždėti ant puodo su verdančiu vandeniu, kad nuo garų šokoladas ištirptų. Burokėlį sutarkuoti. (Norėjau smulkiai, o turėjau tik burokinę tarką, todėl dar persukau smulkintuvu). Tarkių reikia apie stiklinės. Į tarkuotus burokėlius įpilti aliejaus (visuose mano peržiūrėtuose receptuose – būtent saulėgrąžų), cukraus, druskos, kiaušinių. Išmaišyti. Supilti ištirpintą šokoladą. Atskirai sumaišyti miltus, kepimo miltelius ir kakavą ir visą šį mišinį įsijoti į tešlą. (Vaizdelis šiame etape žiaurus – lyg išprotėjusių šaltibarščių).
Supilti į kepimo formą. Kepiau silikoninėje, tai niekaip jos neparuošinėjau. Kitokią gal reiktų popieriu iškloti ar išriebaluoti. Kepti 40-50 min (po 40 min durti peiliu ir žiūrėti, ar ištraukiame sausą).
Ką apie jį galiu pasakyt?
Normalus šokoladinis keksas. Vienas pats šiek tiek nuobodokas, todėl reikia arba užkloti storu glajumi, arba valgyti užsitėškus rūgštokos uogienės. Idealiai tiko rabarbarai. (Rabarbarų džemo receptas čia) Dar kartu su jais tiko plakta grietinėlė, arba ledai turėtų tikri.
Kitą kartą įvarysiu razinų, arba gal džiovintų slyvų.
Svarbu, kokia kakava naudojama. Mano geroji buvo išsibaigusi, dėjau bet kokią, tai ji ir kvepėjo bet kaip. Burokėlių kvapas čia dingsta visiškai, lieka tik šokolado ir kakavos, tai jų kokybė ir užuodžiama.
Gaminimas labai paprastas, produktai nebrangūs (net ir šokoladas kartais būna pigesnis už sviestą). Gana gera, puri, nepernelyg sausa tekstūra. Turėtų tikti tortui su rūgštoku pertepimu. Gal kada išbandysiu.
