Buvau pažadėjus šio pyrago receptą paviešinti, paskui sau laimingai šį pažadą patiešijau, bet kai vaikštau tam pačiam Jonišky, kaip ir tie, kuriems pažadėjau, tai nieko čia keisto, kad užmato mane kur nors prekybcentry, užspiečia tarp kruopų lentynų ir pažadą primena. O tokie dalykai džiugina labiausiai! Reiškia geras buvo pyragas, jei po mėnesio dar kas nors recepto … Continue reading Daržovių pyragas (su salierais)
↧
Daržovių pyragas (su salierais)
↧
Kavinė, kuri atsidaro dvi dienas per metus
Pernai buvau radusi įdomių reiškinių ir visiškai apstulbinta apie juos parašiau (Kavinė, kuri atsidaro tris dienas per metus). Šiemet, toms ypatingoms dienoms artėjant vėl išvažiavau į Viljandį, gi reikia sužinoti – atsidarys ar neatsidarys? Kiek sykių buvau nuėjusi patikrinti neaišvaizdaus namo aklinais uždangstytais langais? Iškart kai nuvažiavau, paskui vėliau vakare, kitą dieną iš ryto, paskui ir vėl, … Continue reading Kavinė, kuri atsidaro dvi dienas per metus
↧
↧
Tšau ir vėl, Viljandi!
“Vabadus” – estiškas žodis, kurį išmokau šiemet. “Vabadus” reiškia laisvę, o Festivalyje ji vešėjo visomis gražiomis prasmėmis: groti kuo nori ir kur nori, plevėsuoti sijonais, vaikščioti į koncertus basiems prisirišus prie kuprinių puokšteles šviežių morkyčių su lapais, išpuošti scenas žvaigždžiaragiais elniais ar išsikraipiusiomis “vabadus” raidėmis, kur A apsivertusi kojom aukštyn, ir… begalybė visokių laisvės variacijų, kurios įtraukė ir … Continue reading Tšau ir vėl, Viljandi!
↧
Manų chalva su karamele
Dar vienas išbandytas ir pavykęs receptas iš krišnaitų valgių knygos (kurios jau antras mėnuo nebevartau, bet vis neprisiruošiu grąžinti Rasai) 650 ml pieno 300 g cukraus 200 g sviesto 225 g manų kruopų 36 g razinų 2 šaukšteliai smulkintų apelsino žievelių Užkaitinti pieną. Supilti cukrų į puodą storu dugnu ir kaitinti ant nedidelės ugnies pamaišant, kol … Continue reading Manų chalva su karamele
↧
Obuolių pyragas, sulaukęs itin svarių pagyrimų
Mano visi pyragai sulaukia pagyrimų (išskyrus tą, į kurį buvau užmiršusi įdėti cukraus, bet jo nieks be manęs net neragavo, taigi jam nei pagyrimų nei papeikimų). Aš rimtai esu puiki pyragų kepėja, visi tą žino. Tik savo namuose nesu laikoma paranašu. “Vėl kepi pyragą, bet kam, gi žinai kad mes nemėgstam”. Bet aš tai mėgstu!, o … Continue reading Obuolių pyragas, sulaukęs itin svarių pagyrimų
↧
↧
Bulvės su cukinijomis ir… slaptu ingredientu
Žiūrite į nuotrauką ir bandote įžiūrėti slaptąjį ingredientą? Ne ne, ne šparaginės pupelės, kurios čia tinka, bet nebūtinos. Gavau kelių rūšių “Floriol” aliejaus ir sąžiningai juos testavau. Apie kitus nelabai ką galiu sakyti, nes kai kurių dar nebandžiau, kiti… na tiesiog normalūs ir ką čia bepridursi. Labai patiko aliejus su džiovintais pomidorais, česnaku ir baziliku. … Continue reading Bulvės su cukinijomis ir… slaptu ingredientu
↧
Arbata Kutaisio autobusų stotyje
Kai susiplanuoji kur nors važiuoti iš Kutaisio, geriausia rytą tiesiog ateiti į autobusų stotį, nes visi išankstiniai susižinojimai, kada kas kur važiuoja, gali nepasitvirtinti. Nors šiuo metu autobusų stotis nelabai egzistuoja, stovi tik iš blokų suręstas karkasas be langų, prie kurio du vyrai kartais sijoja žvyrą. Nuo gatvės pusės yra daugiau vyrų, jie šūkauja „Milicija! … Continue reading Arbata Kutaisio autobusų stotyje
↧
Citrinų kremas (Lemon curd)
Kažko norisi, nesuprantu ko. Turbūt citrinų kremo. 3 citrinos 2 kiaušiniai 2 kiaušinių tryniai 200 g cukraus 1 šaukštas bulvių krakmolo 1 šaukštas sviesto Nutarkuoti citrinų žieveles. Išspausti sultis. Viską, išskyrus sviestą, sudėti į metalinį dubenėlį, suplakti ir visą laiką maišant kaitinti ant mažos ugnies kol sutirštės (man truko 8 minutes). Kol dar karštas, užmesti … Continue reading Citrinų kremas (Lemon curd)
↧
Karšto vyno taurė su prieskoniais
Prieskonių sąrašas Ėjimas per akmenis kalnų šlaituose, per takais ir akmenimis sruvenantį vandenį, per upę strykt strykt nuo akmens ant akmens, per akmenis palei ežerą, prisilaikant pušelių šakų, ir per tas pačias pušeles, tankiai sužėlusias; žalių pušynų šlaitai, tarp kurių oranžinės ir raudonos dėmės, kurios yra šalnų nuraudoninti šermukšnių medžiai… ant kurių beje nėra uogų, … Continue reading Karšto vyno taurė su prieskoniais
↧
↧
Vegetariška moliūgų sriuba su džiovintais grybais
Kodėl man patinka vegetariškos sriubos? Todėl, kad nepatinka parduotuvėj pirktos virtos mėsos kvapas. Džiovintų grybų nuoviras kvepia daug geriau. 1 litrui sriubos: saujelė džiovintų baravykų 2 šaukštai sviesto 1 nedidelis svogūnas 1/2 morkos 2-3 bulvės gabalas kieto moliūgo 2-3 šaukštai avižinių dribsnių druskos sausų prieskonių mišinio sriubai petražolių Džiovintus baravykus šiek tiek pasmulkinti, užpilti karštu vandeniu ir atidėti į … Continue reading Vegetariška moliūgų sriuba su džiovintais grybais
↧
Raudonos kopūstų salotos
Ponas Didysis Ekspertas verda plovą, jis tuo metu Virtuvės ir Visatos centras, o iš manęs reikalaujama nedaug – nesipainioti ir nešnekėti nesąmonių. Per visus namus plyšauja ukrainiečių liaudies dainos, visu garsu paleistos iš kompo. “Man tos dainos patinka, o atlikimas nelabai”- sakau nedrąsiai Ponui Ekspertui. Jam atlikimas irgi nelabai patinka, todėl paprašo manęs surasti ir … Continue reading Raudonos kopūstų salotos
↧
Fiskarai virtuvėje
Anksčiau man labiau patikdavo universalūs daiktai. Dabar jau pradeda patikti ir siauros paskirties. Pvz. trys peiliai pjaustyti sūriams. Vienas – kietam, kiti – minkštiems. Ponas Didysis Ekspertas cituoja kažkur išgirstą išminties perlą: labiau apsimoka nusipirkti brangų peilį, kuriuo sūrį galima plonai supjaustyti, negu stebėti, kaip namiškiai jį pjausto centimetro storio riekelėmis ir kraunasi ant sumuštinių. Uždedi … Continue reading Fiskarai virtuvėje
↧
Šaldyta moliūgų tyrė sriuboms
Geriausiai tinka nedideli labai kieti moliūgai. Moliūgą perpjauti per pusę. Nėra taip lengva perpjauti per pusę, nors pradedu teisingai, kartais gaunasi nukrypusiai. (Tai aiškiausias kūrybingos asmenybės požymis) bet kartais puikiai atitaikau išskobti sėklas (kurias galima padžiovinti ir paspraginti, gaunasi geras daiktas tiems, kurie netingi knabinėtis). supjaustyti skiltimis, truputį patepti aliejumi ir iškepti orkaitėje kol suminkštės (apie … Continue reading Šaldyta moliūgų tyrė sriuboms
↧
↧
Avižiniai sausainiai
Buvau pas latvius. Prieš važiuodama paklausiau, ko norėtų, kad atvežčiau iš Lietuvos, tie atsakė – šakočio. Jei netyčia nežinočiau, kas tas yra, paaiškino – torto, panašaus į pušį. Klausau ir vykdau. Nusiperku maksimoj šakotį, važiuoju į Rygą. Priedo dar prisikepu avižinių sausainių, ai, galvoju, ką aš čia su pirktiniu maksiminiu šakočiu, va naminių sausainių nuvešiu, su … Continue reading Avižiniai sausainiai
↧
Traškūs vištienos kepsneliai
Brač nežinau kodėl, bet kuriuose tik internetuose nenardyčiau, visą laiką kur nors pakraštėly matau užrašą, kad chirurgai eina iš proto. Gūglis man tokius užraišus vis kaišioja. Ar kiti irgi tą mato? Ir išvis, kas čia per užuominos? Pastaruoju metu ir taip visokie absurdai išlenda įvairiausiose srityse, galėtų bent chirurgai pasilikti prote Traškūs vištienos kepsneliai 500 g vištienos file ½ … Continue reading Traškūs vištienos kepsneliai
↧
Kaip kepti žemaičių blynus
Nė vienas iš mano vaikų nėra žemaitis. Tada kodėl bent du iš jų kai tik susitinka, ima blaškytis po Joniškį ieškodami, kur žemaičių blynų pavalgyti? Kodėl rezga planus, kaip tų blynų prisigaminti, ir kodėl aną savaitgalį grįžus iš Rygos randu didžiausią puodą bulvių košės? Įsijungiu į procesą, sakau pirmą kartą šiuose namuose bus kepami žemaičių … Continue reading Kaip kepti žemaičių blynus
↧
Obuolių rožytės
Savaitgalį buvau pasinėrusi į gana keistas pramogas. Mes užsidėjom raudonas kepurikes ir ėjom per naktį. Nuo Viliošių nelabai žinau kur, bet iki aštuntos valandos ryto. Gal koks penkiasdešimt žmonių. Vienas asmuo prie diržo buvo prisitaisęs aparatą muzikai groti, iš jo keturias valandas kriokė gana savotiškas repertuaras, paskui užsibaigė batareika. Mes neužsibaigėm, ėjom. Ant kaktų turėjom … Continue reading Obuolių rožytės
↧
↧
Nekeptas varškės tortas “Toblerone”
Nesvarbu, kiek maisto turėtume ant kalėdų stalo, nesvarbu, kad visi visko prisikirtę, svarbu sukelti lūkestį: “kamaroj ant palangės dar turiu tobleronę… vėliau atnešiu tobleronės… tai kažin ar jau laikas tobleronei…” Jei būčiau sakiusi “atnešiu dar pyrago”, spėkit, ar jo kas nors taip lauktų. “Nu dabar einu atnešti tobleronę”. Kas ta tobleronė? Trikampės formos šveicariškas šokoladas, … Continue reading Nekeptas varškės tortas “Toblerone”
↧
Aguonų ir varškės keksiukai
Antrąją Kalėdų dieną keksiukas važiuoja į Kauną. Išsilupęs iš popierių ir nuleidęs aguonuotą sijoną dairosi pro mašinos langą. Keksiukas visas išdidus, kurgi ne, jis yra giriamas, fotografuojamas, jo atvaizdai skrenda ne bet kur, o į Joniškį. Ale, bet, tačiau… spėkit, iki Kauno jis nuvažiuos, ar ne. Manau taip, bet ne pro langą dairydamasis, o kažkieno … Continue reading Aguonų ir varškės keksiukai
↧
2015: kur buvau, ką burnoj turėjau
Dalinį, bet labai įspūdingą Saulės užtemimą bandžiau stebėti per butelio dugną. Ai, nieks nesimatė. Paskui Ponas Didysis Ekspertas nulėkė į parduotuvę ir nupirko juodų suvirinimo stiklų užtemimo stebėjimui, o iš butelio dugno gavosi FB profilio nuotrauka.Buvau Gikšiuose, nuošaliame kaime Latvijoje, kur gilią žiemą suvažiuoja šimtai žmonių iš trijų Baltijos šalių ir šoka per naktį, bet kažkaip … Continue reading 2015: kur buvau, ką burnoj turėjau
↧